kankinti

kankinti
1 kankìnti (-yti), -ìna, -ìno tr. K, Š, kánkinti, -ina, -ino J; SD145, R, M 1. baudžiant, kvočiant kelti didelių kančių: Kankinamas esmi DP269. Kankinu ką, plaku SD86. Kankina mane ažu ką, kenčiu ažu nuodėmę SD86. 2. kamuoti, varginti: Kam tu kankinì pririšęs šunį? Kp. Kankìnamas darbas BŽ198. Kam tu kánkini gyvolį? Slnt. Naktimis labai kosėjo, prakaitavo, kankino troškulys ir brinko kojos A.Vien. Ką apmaudais kankìnti KI2. Ko dabar kánkini tus vaikus par dieną! Up. Čion anksti kelia ir vėlai gulia, vis bernelius kankina A1884,258. Ai dėl ko ponus taip skaudžiai kánkina ligos? K.Donel. Tą vargas kankina, kas iš mažo nesmokina Ml. Nekankìnk savo kūdikį, ale užaugink gražiai J. Žmogus pats save kankina tabako dūmuose V.Kudir. Tautoriai tuointimpos kankino lenkus ir vengrus S.Dauk.
kankìnamai adv.: Man dovanok kaip nuodėmę, jog netikėjau, kad taip kankinamai tave mylėt galiu K.Kors. Kankinamai lėtas rš. kankìnančiai adv.: Kankinančiai norisi apie jį kalbėti rš. | refl.: Aš dirbu, vargstu, kankinuosi rš.
3. kelti nerimą, neduoti ramybės: Sąžinė kankìna DŽ1. Darbininką kankina abejojimas rytdiena, neaprūpinimas, susidarius nenumatytoms aplinkybėms – ligai, luošumui (sov.) sp. \ kankinti; įkankinti; iškankinti; nukankinti; pakankinti; prasikankinti; prikankinti; sukankinti; užkankinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kankinti — kanki̇̀nti vksm. Jie kalėjimuose bùvo kanki̇̀nami …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kankinti — 2 kankinti, ina, ino tr. Slnt daryti, kad pakaktų, kakinti, tenkinti: Aš kankinau jįjį, kol prikankinau, t. y. prišėriau J. Aš kankinu, t. y. duodu, ko jis noria J. | refl.: Daug norėdamas, maža kankinkys VP11 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ėsti — ėsti, ėda (ėsti, ėsta, ėma Lz, ėdma), ėdė (ėdo) 1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, ppr. kramtant): Žmonės valgo, galvijai ėda, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neėda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • behagen — Vsw std. stil. (13. Jh.), mhd. behagen, as. bihagon Stammwort. Aus g. * hag ō Vsw. gefallen, passen , auch in anord. hagar es trifft sich, ziemt sich , ae. gehagian sich bequemen, bereit sein , afr. hagia behagen . Alle einzelsprachlichen Formen… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • banityti — banìtyti, ija, ijo, banỹtyti KlvrŽ 1. žr. baniutyti: Banìtyti yra vaksyti, uiti, kankinti J. Tave reik banỹtyti Tl. 2. tr. barti, plūsti: Muša, banitija Tat. Jis ir banìtijamas nerausta Švn. Keikia mane ir putoja ir banityt nenustoja O.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baniutyti — baniùtyti, ija, ijo tr. skausti, varginti, kankinti: Paleisk, kam tą gyvulėlį baniùtiji? Grš. Nustok nors sykį mane baniùtijęs Pžrl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bėdinti — bė̃dinti ( yti [K]), ina, ino tr. [K]; N stumti į bėdą, varginti, kankinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakūčioti — ×dakū̃čioti, ioja, iojo (sl.), dakùčioti, dakučioti, ioja, iojo [K] 1. intr. įgristi, įkyrėti: Ale tu, vaikeli, man ir dakū̃čiojai iki gyvam kaului Mrs. Kad kãčiula, dakùčioja man J. Su pagieža ... dakūčioja SE61. 2. tr. varginti, kankinti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dibenti — 2 ×dibenti, ẽna, ẽno tr. kankinti: Ėmė dibenti, ir turėjo parodyti, kame karvės, kiaulės Šauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”